- kalbutis
- 1 kalbùtis sm. (2) zool. varnėnas: Varnėnai, patekę į nelaisvę, visai lengvai išmoksta ir žmonių kalbos bent kelis žodžius tarti, užtat juos ir vadina šnekučiais, arba kalbučiais rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kalbutis — 2 kalbùtis, ė smob. dem. (2) J šnekutis, tarškutis, plepys. | prk.: Kalbùtis upeliukas NdŽ. Alutis kalbutis: ką blaivus nutylėsi, alučio išgėręs, išplepėsi Mrk … Dictionary of the Lithuanian Language